Konferencija. Self-expression through speaking: why does it matter?

Praktiškai visi esame patyrę jausmą, kai dešimtys ar šimtai kambaryje, klasėje, auditorijoje ar konferencijų salėje esančių akių, nukreiptos  tiesiai į mus ir tyla tarsi prašosi kuo greičiau nutraukiama mūsų balso – atsakyti į klausimą, papasakoti istoriją ar tiesiog išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu.

Vieniems garsiai ir viešai reikšti mintis yra malonumas, tačiau didžioji dalis žmonių tokiose situacijose jaučiasi nepatogiai. Baimė viešai kalbėti yra viena didžiausių baimių, kurią turi nepaprastai didelė visuomenės dalis – tokiu faktu viena iš kalbėtojų Evelina Judeikytė pradėjo Firsty.lt organizuojamą  konferenciją „Self-expression through Speaking: Why does it matter“,spalio 12 d. vakarą vykusią startuolių erdvėje Rise Vilnius.

Konferencijos metu keturi lektoriai – Evelina Judeikytė, Austėja Landsbergienė, Ainis Storpirštis ir Justas Malinauskas kalbėjo apie tai, kaip svarbu yra mokėti reikšti save per kalbą, apie būdus kovoti su baime viešai tai daryti. Visi jie dalinosi patirtimi iš skirtingų veiklos sričių perspektyvų, kalbėdami apie viešąjį kalbėjimą atskleidė įvairias jo puses, taktikas ir skatino žvelgti į tai iš įvairių kampų.

Svarbiausia – žinutė, o ne technika

Ką vis dėlto daryti, kad atsikratytume šios, ne visada pagrįstos, baimės viešai pasisakyti? Austėja Landsbergienė savo kalbą pradėjo gan netikėta idėja, jog iš esmės neturėtume mokyti viešojo kalbėjimo. Kalbėdama per švietimo prizmę Austėja teigė, jog nuo mažų dienų vaikus nuteikiame taip, jog viešas kalbėjimas – kažkoks siaubingas padaras po lova, kurio reikia kažkodėl bijoti. Vis dėlto, viskas vyktų daug sklandžiau, jei į kalbėjimą žiūrėtume kaip į linksmą užsiėmimą, laisvai ir mažiau įpareigojantį, tarkim slėpynių gaudynių žaidimą. Ji teigė, jog neturėtume vertinti viešojo kalbėjimo kokybės, tačiau turėtume kreipti dėmesį į tai, ką norima pasakyti. Jeigu žinai, ką nori pasakyti, jei esi užtikrintas ir „užsivedęs“ tuo, ką sakai – negali nepavykti. „Svarbiausia žinutė, o ne technika“, - kalbėjo Austėja.

O jei pritrūks žodžių?

Ko gero visi kalbėtojai daugiau ar mažiau paminėjo tai, jog norint tobulinti viešojo kalbėjimo sugėbėjimus labai svarbu platus žodynas. Kuo platesnis mūsų žodynas, tuo tiksliau ir labiau užtikrintai galime išreikšti save, turime daugiau pasitikėjimo savimi, tobulindami kalbą ir žodyną mes tobuliname save. Menininkas Ainis Storpirštis konferencijoje pabrėže žodyno svarbą. Jo nuomone, geriausias būdas išreikšti save – per kalbą, tad kiekvienas turime rasti, analizuoti ir kurti žodžius savo autentiškumui atsiskleisti.

Justas Malinauskas, savo ruožtu, kalbėjo apie komunikacijos svarbą versle, apie tai, kaip svarbu formuluotės, kurias mes pasirenkame. Jis pasidalino patirtimi, kaip apgalvoti tai, ką nori pasakyti, kaip nebijoti ir būti užtikrintam. Verslo komunikacijoje svarbu užduoti teisingus klausimus – pasakojo jis. Platus ir užtikrintas žodynas, atitinkami klausimai ir pasitikėjimas savimi yra sekmės garantas ne tik asmeninių gebėjimų srityje, bet ir versle.

„Niekas negimsta mokėdamas“

Nors Austėja Landsbergienė kalbėjo apie tai, jog pirmą savo viešąją kalbą mes pasakome vos tik gimę pirmuoju verksmu ir visai nesukdami galvos, kas ką apie mus pamanys, tačiau vis dėlto norint užtikrintai ir sklandžiai kalbėti viešai - praktika yra gana svarbus faktorius. Evelina Judeikytė kalbėjo apie tai, kaip jos viešojo kalbėjimo kokybė augo paraleriai su pasitikėjimu savimi. Evelina pasidalino savo patirtimi, papasakojo, jog pirmoji jos vieša kalba toli gražu nebuvo tokia, kokios tikėjosi. Vis dėlto, ji stipriai dirbo ir vis dar dirba tam, kad vis tobulintų įgūdžius. Visi lektoriai sutinka su tuo, jog praktika viešojo kalbėjimo srityje labai svarbu, nes ir šiuo atveju, daugiau patirties – geresnis rezultatas.

Visi lektoriai įkvėpė ir paskatino praktikuoti, kovoti su šia nepagrįsta viešojo kalbėjimo baime ir praturtinti savo žodyną – tokiu būdu kuo labiau atverti savo autentiškumą pasauliui. Ačiū kiekvienam dalyvavusiam!

Straipsnio autorė: Greta Pagojūtė