Grafinio dizaino elementai

2021-06-10

Maždaug 90% mūsų smegenims perduodamos informacijos yra vizuali, todėl mūsų, vizualaus turinio kūrėjų, atsakomybė padaryti jį kaip įmanoma labiau estetišką, gražų, tikslingą ir funkcionalų. Norėdami pagelbėti klumpantiems kelyje parašysim porą bazinių faktų, kuriuos privalo žinoti kiekvienas. Pradedam nuo pradžių. Iš ko susideda kiekvienas vizualus kūrinys? Iš dizaino elementų:  

TAŠKAS yra mažiausias, bet svarbiausias elementas, jis yra visko pradžia. Mūsų sąmonėje taškas yra suprantamas kaip apskritimo stereotipas, pagrindinė jo savybė kompozicijoje yra padėtis. Iš taškų galima sukurti visus kitus elementus.

LINIJA yra tam tikru dažniu ir pozicija pastoviai pasikartojantys taškai arba taško judesys plokštumoje. Linijos gali būti:

- Vertikalios, horizontalios, įstrižos;
- Tiesios, banguotos, laužytos, formuotos;
- Ištisos, punktyrinės, pulsuojančios;
- Trumpos, ilgos, storos, plonos ir pan.;

Visos linijos turi kryptį, jų išdėstymas gali suteikti kūriniui nuotaiką, ritmą, dinamiką/statiką, perspektyvą.

FIGŪRA gali būti geometrinė arba laisva. Geometrinės figūros dažniausiai suteikia kūriniui konkrečią reikšmę, įneša sistemiškumo, griežtumo, tvarkos. Dažniausiai sutinkamos geometrinės figūros: trikampis, stačiakampis, apskritimas. Laisvos figūros kuriamos iš geometrinių figūrų ir/ar jų dalių. Sukurtos formos dažnai naudojamos perduoti visuotinai suprantamą informaciją, kaip pvz.: kelio ženklai, religiniai simboliai, ikonos, logotipai ir kt.

Kūnas yra erdvinė trimatė figūra. Jis taip pat skirstomas į geometrinius (kubas, sfera, rutulys ir kt.) ir organinius kūnus (visa kita, kaip stalas, mašina, žmogus ir t.t.).

SPALVA yra elementų savybė, kurios šaltinis yra šviesa. Priklausomai nuo elektromagnetinių bangų atspindėjimo ar pralaidumo mūsų akys mato vienokią ar kitokią spalvą. Žmogaus akis skiria apie 10 000 000 atspalvių (skirkite minutę atlikti nemokamą spalvų IQ testą), iš kurių vidutiniškai gali įvardinti 20-100 spalvų (priklausomai nuo patirties tą pačią spalvą vieni pavadintų oranžine, kiti šviesiai persikine - lašišine). Spalvos skirstomos pagal šviesumą, ryškumą, intensyvumą, temperatūrą.
Techniškai spalvos pavadinimai dažniausiai yra apibrėžiami kitų spalvų išraiška jose:

- RGB (R – red/raudona, G – green/žalia, B – blue/mėlyna) išreiškia kiek raudonos, žalios ir mėlynos spalvos sumaišyta apibrėžiamoje spalvoje. Šis kodavimas dažniausiai naudojamas kuriant skaitmeninius vaizdus. Kompiuteriai, televizoriai, telefonai ir kiti skaitmeniniai įrenginiai naudoja šį spalvų modelį.
- CMYK (C – cyan/žydra, M – magenta/purpurinė, Y – yellow/geltona, K – black/juoda) dažniausiai naudojamas spaudoje, išvardintos spalvos maišomos kartu gali sukurti visą spalvų spektrą.


Jei planuojate kurti Facebook įrašą, el. pakvietimą, banerį ar bet kokį kitą vizualų turinį, kuris liks skaitmeninėje erdvėje – rinkitės RGB, jei kursite skrajutę, plakatą ar knygos viršelį – rinkitės CMYK, kadangi galutinis produktas bus spausdintas.

Dizaine spalva turi ypatingą reikšmę ir dažnai nulemia ne tik vizualų pateikimą, bet ir nuotaiką, įtaką. Spalvotyra analizuoja spalvas fizikiniais, cheminiais, biologiniais, psichologiniais, estetiniais ir kitais aspektais. Rekomenduojame prieš kuriant prekinį ženklą ar bet kokius kitus svarbią žinutę nešančius grafinius kūrinius pasigilinti į spalvų reikšmę. Spalvų derinimui galite naudoti spalvų ratą

TEKSTŪRA – paviršiaus ypatybės, jo užpildymas vaizdu ir jausmu. Tekstūra gali būti:

- Reali, sutinkama gamtoje tekstūra įprasmina objekto medžiagą, pvz.: medžio žievė, gyvatės oda, ledo paviršius.
- Imituota – kurti tekstūros iliuziją.
- Abstrakti, dažniausiai išreikšta kompiuterine grafika arba formų elementais. Gali turėti optinę trimatės tekstūros iliuziją.
- Fiziškai juntama (iškili faktūra). Taip pat suteikti vizualiam turiniu minkštumo/šiurkštumo, švelnumo/pūkuotumo, lipnumo, aštrumo ir pan.

ERDVĖ yra visa tai, kas yra NIEKAS. Tai sritis, plotas aplink, tarp elementų. Šviesos ir šešėlių pagalba erdvė įgauna gylį, t.y. dvimatėje erdvėje yra sukuriama trimatės erdvės iliuzija.

Erdvė gali būti teigiama (elementai, akcentai, į kuriuos krypsta dėmesys) ir neigiama (fonas). Priklausomai nuo elementų išdėstymo, gali kurti perspektyvą.

   

Naudojant ir derinant šiuos dizaino elementus galima sukurti bet kokį vizualų turinį.

Laukite tęsinio, pristatysim pagrindinius elementų komponavimo principus, t.y. kaip išdėlioti elementus, kad vizualus turinys atrodytų GERAI.


 

 



Panašūs įrašai

2020 / 11 / 20
10 patarimų kaip įgyvendinti savo tikslus
2016 / 04 / 01
Labai abejoju, kad reikia mokytis visą gyvenimą: o kada gyventi? (vaizdo paskaita)
2016 / 06 / 16
Kaip tapti milijonieriumi? Pradėk galvoti kaip vienas jų!