Stresas ir jo žala

Stresas. Stresas. Stresas. Galbūt jis atrodo įprastas, pažįstamas ir nevertas dėmesio, tačiau neįvertinus stresorių ir jų daromos įtakos laiku tai gali privesti prie neigiamų sveikatos, išvaizdos ar karjeros pasekmių. Kol mažas streso kiekis gali motyvuoti, intriguoti ir skatinti, didelis – padaryti žalą. 

Sričių sąrašas, kurias gyvenime tiesiogiai arba netiesiogiai paveikia stresas:

Stresas kenkia sveikatai

Nuolatos patiriamas stresas kenkia imuninei sistemai ir bendrai organizmo gerovei, taip uždegdamas žalią šviesą virusams, infekcijoms ir įvairioms ligoms. Kai nerimas, pyktis, apatija ar bet kuri kita streso iššaukta emocija tampa nuolat pasikartojančia būsena – laikui bėgant gali išsivystyti nerviniai tikai, nemiga ar žalingi įpročiai (nagų kramtymas, dantų griežimas, rūkymas ir t.t.).

Nuo streso ypatingai kenčia širdis: patankėja pulsas ir padidėja kraujospūdis, sutrikdomas širdies darbas, sunku tinkamai aprūpinti organizmą deguonimi ir naudingomis medžiagomis, kas tampa viena iš priežasčių, kodėl atsiranda kiti organų sutrikimai.

Stresuodami dažnai blokuojame kūno siunčiamus signalus, kaip pavyzdžiui, sotumo jausmas. Tai priveda prie besaikio, emocinio valgymo ar nuolatinio nervinio užkandžiavimo arba priešingai - atsiranda valgio praleidimai, badavimai.

Stresas kenkia išvaizdai

Stresas kenkia ne tik sveikatai – jo pasekmės netrunka išlįsti ir neigiamai paveikti išvaizdą. Visiems gerai žinomi trumpalaikio streso padariniai: nuovargis veide, juodi paakiai, paraudusios akys. Chroninis stresas paankstina senėjimo procesus, kuriuos dažniausiai pastebime: raukšlės, glebi oda, silpni raumenys, plaukų slinkimas. Pasirodo ir su vitaminų bei kitų naudingųjų medžiagų stoka susiję išvaizdos pokyčiai, išlenda įsisenėjusios problemos.

Stresas mažina pasitikėjimą savimi

Pasitikėjimas savimi įgautas išvaizdos arba turimų žinių, įgūdžių, gebėjimų dėka gali būti prarandamas atsiradus pirmai kliūčiai ar nesėkmei. Ypatingai, jei stresas ir yra patiriamas dėl šios priežasties. Pats procesas sukuria užburtą nepasitikėjimo savimi ir streso ratą, iš kurio išeit išties sunku.

Stresas gadina socialinį gyvenimą

Stresas sukeldamas emocinę žalą (išgąstį, paniką, pyktį, įniršį, baimę, agresiją, irzlumą, nepastovumą) gali padaryti įtaką ir socialiniam gyvenimui. Stresuodami žmonės dažnai nemąsto blaiviai, todėl jiems dažnai sunku suvaldyti savo emocijas, racionaliai reaguoti į gyvenimiškas situacijas, etiškai ir mandagiai elgtis - kas gali pakenkti bet kokiems socialiniams ryšiams.

Taip pat bendra neigiama emocinė būsena paskatina pasinerti į atskirtį, depresiją ar apatiją.

Stresas kenkia karjerai

Nuovargis, migrena, išsekimas, sumažėjęs darbingumas gali vesti į rimtas nesėkmės darbe. Dėl nuolat jaučiamo streso sukelto diskomforto gali būti sunku susikaupti bei išlaikyti dėmesį.

Taip pat socialinių įgūdžių suprastėjimas gali pakenkti ir santykiams su kolegomis.

Ilgainiui veikiami streso žmonės daugiau nervinasi ir daugiau klysta užduotyse, kurias anksčiau įvykdydavo be didelių pastangų. Tai priverčia mąstyti, kad pablogėjo gebėjimai ar tam tikri įgūdžiai, atsiranda nepasitikėjimas savimi ir patiriamo streso kiekis dar padidėja.  

Susikūręs streso įtakos ratas dažniausiai būna nepastebimas jame esančiam, o sveikatos, karjeros ar asmeninio gyvenimo problemos dažniausiai nesusiejamos su streso iššauktais padariniais, veiksmais, emocijomis. Patys save tikiname, kad šiuolaikiniame pasaulyje neįmanoma išvengti streso, kartais užtenka sustoti minutę, pažiūrėti į viską iš šalies, kad pamatytum ir įvertintum situaciją: ar gauni daugiau naudos ar žalos. Kasdienis patiriamas stresas jokiu atveju nėra teigiamas veiksnys, kol visuomenė galingai juda sveikos ir sąmoningos gyvensenos link, šiandien jums užtenka įvertinti kas sukelia stresą, kaip elgiatės stresinėse situacijose ir kaip tai jus veikia.