IT konsultantės patirtis Švedijoje: „Svarbu mokėti save „parduoti“

2016-03-29

Niekam ne paslaptis, kad daugelis lietuvių savo svajonių karjeros siekia už Lietuvos ribų, matydami jiems priimtinas galimybes ir sąlygas. Neretas šiuolaikinis dvyliktokas sako, jog net negalvoja studijuoti ir dirbti Lietuvoje. Ir tai visuomenėje yra vertinama dvejopai – kaip reikšminga netektis Lietuvai arba Lietuvos vardo garsinimas ir didžiavimasis mūsų tautiečių gebėjimu prasiskinti kelią pasaulyje. Viena iš tokių sėkmingai karjeros siekianti 29 metų Eglė Gallneby. Moteris, 4 metus gyvenanti Švedijoje, pabrėžia, kad yra patenkinta IT konsultantės atlyginimu užsienyje, nes palyginus su tuo, kurį galėtų gauti Lietuvoje, jis skiriasi kaip diena nuo nakties.

 

Lemtingos patirties Danijoje įtaka karjerai

„Lietuva visada manyje, bet mano namai yra su mano vyru, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje bebūtume“, – sako IT konsultantė, kuri į Lietuvą atvyksta ne tik aplankyti draugų ir šeimos, bet ir planuoja ateityje kurti verslą. Kaip teigia moteris, jos tikslas – amžinas tobulėjimas. Prie šio nenutrūkstamo proceso, be abejonės, prisideda ir darbinė bei gyvenimiška patirtis užsienyje. Tokios patirties siekimas prasidėjo dar tada, kai Eglė Lietuvoje studijavo informacines sistemas Vilniaus kolegijoje. Studijų metu ji išvyko į Daniją pagal „Erasmus“ programą ir suprato, kad magistro laipsnio sieks kurioje nors iš Skandinavijos šalių. Atkakliai artėdama prie tikslo, mergina pasirinko tarptautines projektų valdymo studijas Švedijos Chalmers universitete. Jas baigusi Eglė sėkmingai Švedijoje įsidarbino IT konsultante ir nepajautė didelio poreikio darbinei adaptacijai svečioje šalyje: „Dirbau Lietuvoje dvejus metus, bet man pasisekė, nes įmonė buvo ir yra vakarietiško tipo – vertina darbuotojus ir kuria darbo aplinką, atsižvelgdama į darbuotojų norus. Dauguma Švedijos įmonių yra būtent tokios.“ Anot lietuvės, darbo patirtis užsienyje padėjo tapti atviresne naujovėms ir suprasti, kad galia slypi žmonėse, su kuriais dirbi. Be to, atsiveria galimybės kontaktams su užsienio įmonėmis, daugybei parodų ir mugių, kurių metu galima susitikti su dominančių įmonių atstovais.

Laisvė pasiekus rezultatą

Dvejus metus dirbančios IT konsultantės Švedijoje kasdienybė pasižymi nuolatiniu kontaktavimu su žmonėmis: susitikimai su įvairiomis projektų komandomis arba klientais, kontaktavimas su įmonėmis, potencialių klientų problemų aiškinimasis, darbų koordinavimas su įvairiais žmonėmis. Taip pat yra daug administravimo: reikia rengti ataskaitas, sutarčių ir projektų aprašymų korekcijas. Eglė džiaugiasi, kad namus nuo darbo skiria tik 8 kilometrai, kuriuos kasdien įveikia dviračiu. 8 val. ryto ji jau būna darbe. Oficiali darbo pabaiga – 17 val., tačiau tai priklauso nuo darbų kiekio ir gebėjimo susiplanuoti dieną. IT specialistė džiaugiasi tuo, kad anksčiau užbaigus darbą ir apie tai informavus viršininką, galima eiti namo: „Švedijoje svarbu rezultatas ir terminai, o Lietuvoje skaičiuoja minutes, nes daugumai svarbu, kada ateini į darbą ir kada iš jo išeini“, – prisimena Eglė. Kita vertus, ji nepamiršta akcentuoti, kad lietuviai dirba kruopščiai ir sąžiningai bei greitai, o švedai laisvi ir pusę dienos gali bendrauti su kolegomis prie kavos puodelio.

Multikultūrinė aplinka tobulina

Natūralu, kad kitoje šalyje galima susidurti su situacijomis, kuriose didelį vaidmenį atlieka kultūriniai skirtumai ir tai, anot IT specialistės, dažnai matosi konfliktinėse situacijose susirinkimų metu: „Pietiečiai linkę vienas kitą kaltinti panašiai, kaip lietuviai, ir diskutuoja apie tai, kas įvyko labai aršiai – kelia balsą ir gana arti kito žmogaus veido mosikuoja rankomis. Šiauriečiai yra ganėtinai ramūs: kas įvyko –  tas įvyko, tad jie kelia klausimą, kaip toliau spręsti problemą“. Eglė pasakoja, kad kultūriniai skirtumai neturi įtakos požiūriui į žmogaus klaidas darbo metu: „Konsultanto klaidos yra žmogiškas dalykas, bet ateityje reiktų išvengti tos pačios klaidos. Todėl labai svarbu prieš pateikiant kokius nors sprendimus, idėjas aptarti su kolegomis ar vadovais – jie dažnai duoda gerų patarimų ir padeda išspręsti keblią problemą“. Lietuvė mano, kad kitų kultūrų ir kitokio išsilavinimo žmonės gali suteikti daug įdomių minčių ar sprendimų, apie kuriuos pats niekada nepagalvotum. Moteris pasakodama apie sudėtingas situacijas dirbant IT konsultante užsienyje, pamini, kad be reikalingų pardavimo kursų bei tobulinimosi programavimo srityje, reikšmingas kalbos mokėjimas: „Būnant svečioje šalyje ilgiau nei 6 mėnesius, tikrai geriau išmokti vietinę kalbą. Švedai daug palankiau žiūri į užsieniečius, kurie moka nors švedų kalbos pagrindus ir tuomet atsiveria daugiau durų eiti pirmyn.“ Be to, labai svarbūs ir bendri komunikavimo įgūdžiai, kad būtų abipusių lūkesčių supratimas, o tai skatina produktyvesnį darbą ir artimesnius ryšius.

Ne motyvacinis laiškas, o skambutis

Švedijoje gyvenanti lietuvė užtikrintai sako, kad norint darbuotojui įsitvirtinti užsienyje, labai svarbu mokėti save „parduoti“, o tam reikia kūrybingumo ir komunikabilumo. Ji priduria, kad jeigu galėtų sugrąžinti laiką atgal, keistų prisistatymo darbdaviams „agresyvumo“ lygį: „Niekam neįdomus motyvacinis laiškas. Sudominti Švedijos darbdavį galima paskambinus potencialiam darbdavui ir primygtinai sekretorės prašant sujungti su vadybininku ar net pačiu direktoriumi ir taip gauti kvietimą į darbo pokalbį. Juos paperka savęs pristatymas keliais sakiniais, kaip naudingą asmenį įmonei, tada jie labiau paskatinami prisiminti siųstą CV ir motyvacinį laišką.“ Eglė sako, kad tokie asmenys Švedijoje daug patrauklesni nei pasyvūs ir daug laiko skiriantys aprašymams apie save.

 

Taigi, norint įsitvirtinti svečioje šalyje, rekomenduotina įgyti bent minimalios studijų ar gyvenimo užsienyje patirties ir suprasti, ar noras pradėti karjerą užsienyje yra pagrįstas. Po to pasiryžti vardan patirties, nueiti unikalų savęs pateikimo kelią, išmokti vietinę kalbą ir priprasti prie multikultūrinės darbo aplinkos. Ir kas pasakė, kad „protų nutekėjimas“ yra liūdesys Lietuvai? Eglė turi tikslą, įgijusi patirties Švedijoje, kurti verslą Lietuvoje. Kaip sako pašnekovė, tai atveria akis ir praskaidrina protą.

 

Straipsnį parengė Algimantė Griciūtė



Panašūs įrašai

2016 / 06 / 16
Iššūkis vadovams = iššūkis naujajai Y kartai! Kokia situacija darbo rinkoje?
2020 / 11 / 17
Kaip darbuotojai prisideda prie įmonės įvaizdžio kūrimo?
2020 / 10 / 23
Kaip pasiekti sėkmę pirmajame darbe?