Kankina klausimas: kurti ar nekurti?

2017-05-10

„Turėjau svajonę. Norėjau rašyti, svajojau šokti, laisvom minutėm tapyti ir gal net iš to užsidirbti. Tada trinktelėjau, žinot, į tas puikiai nuvalytas stiklines duris ir iškrito iš kišenės bei galvos visi mano norai, o su jais ir svajonės.“ - pažįstama situacija? Ne vieną kartą esi “kiaurai” stiklą ėjęs su savo idėjų, kūrybos vaisių ir optimistiškų planų rezultatais? O gal paprasčiausiai nežinai kaip pradėti kažką daryti? Į šiuos ir kitus klausimus vakar atsakėme konferencijos „Kurti ar nekurti?“ metu.

Ketvirtoji Firsty.lt konferencija – dėmesys kūrybai

Ketvirtoji Firsty.lt konferencija išvydo dienos šviesą dėl labai paprasto dalyko. Iki skausmo artimas jausmas, kai turi svajonę ir su ja nori nuversti kalnus, tačiau trinkteli į prieš nosį uždaromas duris. Ir 15-tą kartą atsitrenkus, save įtikini, kad gal jau pakaks bandyti. Būtent šitos abejonės ir baimė kurti (nes pinigai kūryboje juk ne taip jau ir lengvai nusipiešia), priežastis iškelti šį klausimą didesnei auditorijai. Norėjome ne tik diskutuoti su dalyviais, tačiau išgirsti ir realių pavyzdžių, meno pasaulio žmonių istorijų ir jų patarimų ar visgi verta atsistot nugriuvus, pasitaisyt karūną ir bandyti 16-tą kartą, ar apsisukt ir geriau ieškot kito kelio su nauja svajone. Tomas Legenzovas, Ignas Klėjus, Austėja Šeputė ir Paulius Tamolė įsileido kiekvieną sėdintį auditorijoje į savo prisiminimus, dalino patarimus ir įkvėpė KURTI.

Tai kokios yra kūrybos žaidimo taisyklės?

Tomas Legenzovas savo prisistatyme juokavo –“menininkai dažnai žaidžia ruletę. Kyla klausimas: kiek statyti?”. Po konferencijos supratome, kad statyti reikia daug ir praktiškai viską. Pradedant laiku, idėjomis, pinigais ir baigiant sveikata. Iš visų patirčių matyti, kad deja, bet Roma niekur nėra pastatoma per dieną ir kad norint kažko pasiekti, turi išbandyti ne tik įvairias veiklas, bet ir savo jėgas: kiek gali pakelti – krūvio, streso, teksto, dainų žodžių, iššūkių ir t.t.

Kokia taisyklė? Statyk viską, ką turi, jei iki širdies gelmių to nori, jei ieškai savęs ir savo laimės valandos. O kas jei po metų užsinorėsi kažko kito? Keliauk tada į tą pusę. „Nebaisu, kad vieną dieną atsibos šokis ir muzika? Labai baisu.“ – taip viename iš interviu yra pasakęs T. Legenzovas, bet juk, o kas sako, kad mes esam sutverti save realizuoti tik vienoje veikloje?

O norintiems visgi vadovautis apčiuopiama taisykle, visada prisiminkite 5 kūrybos ir kūrybininko aspektus: vaizduotė, žingeidumas/smalsumas, atkaklumas, praktika ir bendradarbiavimas. Austėja Šeputė savo jautriu pasakojimu išskyrė pagrindines taisykles, kurios kiekvienam kūrėjui gali tapti atspyrio į kūrybos pasaulį tašku: sukaupti darbų bagažą, save nuolatos „challenginti“, išbandyti save įvairiose srityse bei nesigėdyti dalintis savo darbais ir sukaupta patirtimi.

See the bigger picture!

Ignas Klėjus pabrėžė, kad „profesija – tai sąvoka, kuri kūrybai nereikalinga“. Ir visai nesvarbu, ką baigei ar ką dirbi, koks tavo išsilavinimas ar tavo žinios. Ir nesvarbu ar tu virėjas, verslininkas, IT specialistas ar aktorius – kūryba kiekvienam tinka prie veido, tik reikia trupučio spontaniškumo ir originalumo.

Kiekvienas kūrybininkas pasakojo patirtis iš savo varpinės, vieni jų šokėjai, kiti dizaineriai, kiti dainininkai ar aktoriai. Tačiau beveik visi pabrėžė, kad kūryboje neužtenka tik kurti vienoje vietoje, kad turėtum iš ko vaikams batus nupirkti, pavalgyti ar pakeliauti. Deja, bet Lietuva tikriausiai dar per maža tokiems dalykams ir beveik kiekvienas kūrėjas turi tikrai ne po vieną projektą, ne po vieną veiklą ir ne po vieną pajamų šaltinį. Tačiau svarbiausia yra priimti kiekvieną akimirką kaip dovaną, juk nežinai, kokias galimybes ji vėliau tau gali atverti. 

Paskutiniais Austėjos žodžiais buvo pasakyti patarimai visai auditorijai: dalyvaukite konkursuose, konferencijose, kūrybinėse dirbtuvėse; būkit naivūs – nėra nieko blogiau už pasakymą: tai neįmanoma; kuo daugiau nesėkmių darysit, tuo geresnis bus galutinis rezultatas. Tad viskas yra įmanoma, tik viskas priklauso nuo požiūrio.

Tai kurti ar nekurti?

Ar žinojot, kad 53% pasaulio žmonių yra laimingi ir tik 13% nelaimingi? Ignas Klėjus ir pats padarė trumpą tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad pusė konferencijos dalyvių buvo laimingi, pusė jų – deja, nelabai. O kur tu jautiesi laimingas? Galvoji, kad ten kur tavęs nėra yra geriau ir kad anapus upės žolė žalesnė? Prisimink Igno žodžius: „geriausia vieta pasaulyje ten, kur esi tu ir laikas – tai tik mūsų pačių sugalvota priežastis nekurti, neveikti ir neįgyvendinti to, ko iš tikrųjų norime“. Paulius taip pradėjo savo kalbą, o mes šia citata tariame baigiamąjį žodį: “Ugdyti kiekvieno kūrybiškumą ne tam, kad visi būtų menininkai, o tam, kad niekas nebūtų vergas” (Dž. Rodaris “Fantazijos gramatika”)

Dėkojame kiekvienam atėjusiam dalyviui - be Jūsų, nebūtų ir mūsų. Ir aišku, didžiausias ananasas kiekvienas iš kalbėtojų: Tomui Legenzovui, Ignui Klėjui, Austėjai Šeputei ir Pauliui Tamolei!



Panašūs įrašai

2015 / 12 / 22
Ko darbo interviu klausia „Google“, „Amazon“, „Apple“
2016 / 05 / 19
8 dalykai, kuriuos atrankų specialistai iškart pastebi tavo CV (ir 4, kurių nepastebi)
2015 / 12 / 22
Didžiausios darbo pokalbių klaidos: nuo apkabinimo iki avarijos aikštelėje